raimundas

Nariai
  • Parašė

    193
  • Užsiregistravo

  • Paskutinį kartą lankėsi

  • Geriausias išviso

    5

raimundas paskutinį kartą buvo geriausias Lapkričio 16 2016

raimundas turėjo geriausiai įvertintą turinį !

Karmos taškai

73 Excellent

2 sekėjai

Apie raimundas

  • Rangas
    Patyręs
  1. Gal yra norinciu sudalyvauti ?
  2. Iš apkantavimų panašu būtu į tarpukario Lietuvos husarų šinelį. Tik, kad sagų išdėstymas nelabai atitinka.
  3. Laikrodis tikrai įspūdingas, bet tai labiau panašu į suvenyrų gamybą.
  4. Po truputį susirinko kuklus, 1930 metų, skirtas Vytauto Didžiojo 500-tosioms mirties metinėms paminėti komplektėlis.
  5. Super. Labai gražu. Smagu, kad nuotrauka pateko būtent pas Jus. Sveikinimai.
  6. Uzbekų šeima. Nuotrauka daryta XIXa. gale XXa. pradžioje Taškente. Manau mūsų krašte tikrai nedažnai pasitaiko tos šalies ir tokio laikotarpio nuotraukų.
  7. Grenadieriaus. Man labiau panašu jog nuo antpečio.
  8. GARGŽDAI. Tarpukaris, miestelio aktoriai, kultūrinis gyvenimas. 1 foto. 1933.XI.12d. Šaulių būrio vakaro įvykusio šaulių namų statymui artistai suvaidinę dramą "Užgrobtoj žemėj". 2 foto. 1934.X.28d. Artistai suvaidinę šaulių būrio vakare dramą "Piktoji dvasia". 3 foto. 1934.IV.08d. Artistai suvaidinę savanorių vakare dramą "Užkeikti pinigai". 4 foto. 1936.XI.15d. ir XII.27d. Artistai L.K. Moterų draugijos vakare suvaidinę tragediją "ŠV. Barbora". 5 foto. 1937.I.01d. Artistai suvaidinę savanorių vakare tautišką veikalą "Laisvės kovotojai". 6 foto. 1937.XI.14d. Gargždų bažnytinio choro artistai suvaidinę operetę "Consilium Facultatis". 7 foto. 1938.IV.24d. Gargždų L.T.J. "Jaunosios Lietuvos" skyriaus artistai suvaidinę pjesę "Taip tėvas norėjo".
  9. Sveiki. Norėjau paklausti forumiečių. Negi niekos neturite parodyti įdomių nuotraukų? Jos gi neturi būti 100 metų senumo. Nors manau jog pavartę savo senelių fotoalbumus tikrai aptiktumėt įdomių nuotraukų ir dar su istorijomis. Taip pat labai dėkui visiems kurie čia lankosi ir domisi tuom ką gali papasakoti sena foto. Savo pranešimus laikas nuo laiko papildau naujai įsigytomis fotografijomis (pvz. vakar įkėliau po vieną foto į dvi ankstesnes temas). Taigi kolegos, ne tik žiūrėkit, bet ir patys dalinkitės tuom ką turite ...
  10. Kurėnas (Kurnų valtis, Korno valtis) – burinė plokščiadugnė valtis (laivas), naudota iki XX a. vidurio. Dažnai šiuo vardu klaidingai vadinamos visos kuršvaltės. Turėjo vieną pagrindinį stiebą, prie kurio buvo tvirtinama pagrindinė didburė ir viena ar dvi trikambės burės. Taip pat galėjo būti dar vienas mažesnis stiebas priekinėje dalyje. Prie jo buvo tvirtinama mažburė. Valties (laivo) stabilumui padidinti buvo naudojama nuleidžiamoji lenta – šliūžė. Manoma, kad tokias valtis naudojo kuršiai. Jomis buvo žvejojama, buvo gabenamos prekės ir gyvuliai, o taip pat kurėnus naudojo kaip keleivinio transporto priemonės. Po Antro pasaulinio karo kurėnai tapo nebereikalingi, o jų statybos nutrauktos. Nuotraukose kurėnai Smiltynėje. Tolumoje matosi Klaipėda. Fotografuota apie 1934 metais. [/url]
  11. Arkivyskupas Jurgis Matulevičius, 1871-1927 metai. Gimė ūkininkų šeimoje, buvo jauniausias, aštuntas vaikas šeimoje. Po trejų metų neteko motinos, o dešimtmetis liko visišku našlaičiu. 1879–1886 m. mokėsi Marijampolės gimnazijoje, bet mokslus turėjo nutraukti dėl prasidėjusios kaulų džiovos. 1889 m. įstojo į Kelcų gimnaziją, 1891 m. – į Kelcų kunigų seminariją. Šią panaikinus, 1893 m. buvo perkeltas į Varšuvos kunigų seminariją ir ją baigė 1895 m. Po to studijavo Peterburgo dvasinėje akademijoje, kur gavo aukso medalį ir magistro laipsnį. 1898 m. lapkričio 20 d. Peterburge įšventintas kunigu. Po metų pradėjo studijas Fribūro universitete. 1902 m. apgynė disertaciją, įgydamas teologijos daktaro laipsnį. Profesoriavo Kelcų kunigų seminarijoje, 1905–1907 m. Varšuvoje ėjo gimnazijos kapeliono pareigas, įsijungė į krikščionišką socialinę veiklą. 1907–1911 m. dėstė sociologiją Peterburgo dvasinėje akademijoje. Gana sudėtingomis slaptumo sąlygomis 1909 m. rugpjūčio 29 d., Varšuvoje vyskupoKazimiero Rūškio privačioje koplyčioje Jurgis Matulaitis, paskutinio marijonų vienuolio Vincento Senkaus akivaizdoje, davė marijono įžadus. Mirus V. Senkui tapo marijonų vienuolyno generolu, prie naujų laikų reikalavimų priderino jos įstatus. Fribūre įkūrė slaptą marijonų noviciatą ir 1911–1914 m. jam vadovavo. 1914–1918 m. gyveno Varšuvoje. 1918 m. gruodžio 1 d. Kaune konsekruotas vyskupu ir paskirtas valdyti Vilniaus vyskupiją. 1925 m. atsisakė pareigų, popiežiaus Pijaus XI paskirtas arkivyskupu bei Lietuvos Apaštališkuoju Vizitatoriumi. 1918 m. spalio 15 d. įkūrė Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienių seserų vienuoliją Lietuvoje, Marijampolėje. 1927 m. sausio 27 d. mirė Kaune, ligoninėje po nesėkmingos apendicito operacijos. 1927 m. sausio 29 d. palaidotas Kauno arkikatedros kriptoje. 1934 m. arkivyskupo kūnas iškilmingai perkeltas į Marijampolės bazilikos koplyčią. 1-3. Knyga Išleista 1933 metais, Marijampolėje. 4-5. Nuotraukos. 6. Atvirukas.
  12. Gal ir nieko versija, tik šios nuotraukos darytos XIXa. pabaigoje XXa. pradžioje.
  13. Maža tikimybė, bet gal kas nors padės atpažinti šį poną. Iš nuotraukų matyti, kad tai nėra eilinis senojo Kauno gyventojas. Bet kas jis? Iš anksto visiems dėkingas.
  14. Tikrai puikumėlis. Sveikinimai...
  15. Turėti ir nesidalinti informacija manau yra švelniai tariant neteisinga. Jeigu yra nuotrauka kuri turi savo istorinę praeitį ir pavyksta ją išsiaiškinti, tai yra puiku. Tad kodėl tuom nepasidalinus su kitais. Bet kuriuo atveju tai yra dalelė mūsų visų istorijos.