Elektrolizė
0

92 posts in this topic

Recommended Posts

Posted Image

pasidarti konstrukciją labai lengva - imam bet kokį nereikalingą telefono pakrovėją, prie laidų prilituojam gnybtus ir viskas. kadangi proceso metu labai greitai susidėvi gnybtai, tikslinga naudoti papildomus, kuriuos galima lengvai keisti. kišam viską į druskos tirpalą plasmasiniame inde. procesas vyksta sparčiai, nepražiopsokit

 

perkopijuota iš seno forumo, tekstas ir nuotrauka Valdo.

Share this post


Link to post
Share on other sites
Metalo detektoriai

turėjau nenuvalytą varinį dvikapeikį, panaudojus elektrolizę gavos taip :

Posted ImagePosted Image

 

ką blogai padariau?iš pradžių matės užrašai o dabar net jų nesimato :?:

 

p.s moneta sugadinta nepataisomai

Share this post


Link to post
Share on other sites

As taip pat susidomejau elektrolizes valymu, bet po kolegos "posto" apie dvikapeiki, sunerimau, gal kas turit kokiu nors patarimu?

O seip labai domina ar sis budas nuvalo "uncleaned" boratinkas, gal kam teko jas valyt? buciau labai dekingas uz issamia informacija

 

Pagarbiai.

Share this post


Link to post
Share on other sites

Pabandysiu ikisti savo trigrasi ;) Trafo galingumas kazin ar turi reiksme, ten sroves keliu ar keliolikos miliamperu ribose, ektronu sklidimas stystyje nera tiesioginis (labiau i sonus nuo elektrudu centro jie sklinda lanku) - jai pamenu teisingai, tarp elektrodo ir monetos turetu buti ne mazesnis nei keturi (4) monetos skersmenys atstumas tam kad poveikis butu tolygus visam pavirsiui.

Cia reiketu kogero suzaisti druskos kiekiu vandens kiekyje kad paletinti procesa bei labai atsizvelgti i transformatoriaus itampa (telefonu krovimo itampa gali svytuoti nuo 3 iki 12v, nu to ir kyla srove) ir moneta judinti istisai stebint procesa. Sis principas naudojamas labai placiai ir tikriai veikia uztikrintai ne tik monetoms bet ir betkokiu metalu pavirsiu valymui, tik reikia sukonkretinti skaicius ir laika pagal monetos plota, (ta galiam rasi galvanikos vadovuose). Beja sis procesas nenuvalys kitos monetos puses, ja po kazkurio laiko reikes apsukti i elektrodo puse. Sekmes ;)

 

Si kart radau mygtuka Keisti ;)

EDIT: Paveiksliuke sumaisytas pliusas ir minusas, moneta turi buti + o elektrodas -, jai praziopsosit moneta istirps, bet kaip minejau parenkant druskos kieki procesa galima "istempti" iki paros laiko ar duagiau. Pajungimas kaip parodyta paveiksliuke kada moneta yra minusas naudojama galvaniniam dengimui - kada tirpalas yra (vario sulfato ar sulfido ar koko ten velnio - ne chemikas nezinau, bet tai melynas akmenelis naudojamas trasoms ar panasei) o elektrodas gryno vario , tada varis is tirpalo ir nuo elektrodo nuseda ant monetos.

Share this post


Link to post
Share on other sites

Sveiki, tai kiek supratau "voltazas" nera labai svarbu kuris svyruoja nuo 3 iki 12V ? jei yra svarbus kyla klausimas kuri geriau naudot? Ir ar toki aparata verta gamintis paciam ar geriau jau nusipirkti, kiek maciau kaina ~70lt tai manau gan didoka, jei tikrai galima susilituoti paciam, gal geriau ta ir padaryti. Seip niekada nesidomejau elektrolize bet namie prisikaupe nemazai "uncleaned boratynku" norisi pabandyt nuvalyt kuo maziau pazeidziant moneteles.

Share this post


Link to post
Share on other sites

Voltazas yra labai svarbu nes nuo jo proporcingai kyla/mazeja srove kada procesas istirpdys moneta visikai pvz per 4 valandas arba uztruks 4 paras tame paciame tirpale. Cia buvo paminetas adapterio galingumas, su elektra nedraugaujantiems zmonems tai buna sunkiau isaiskinti bet visgi viskas gana paprasta. Galingumas tai yra adpaterio itampos (pvz. 5voltai) ir maksimalios atiduodamos sroves (pvz 2 amperai) sandauga (gautusi kad adapterio galingumas siuo atveju 10watu) bet elektrolizes procesas kazkokiame tirpale naudos 5voltus ir tik 10mA (milimaperu) 0,01 ampero taigi galingumas ne prie ko (voltai niesikeicia, keiciasi srove amperais/miliamperias keiciantis apkrovos varzai (tirpalo varzai)), esme itampjoje (voltuose).

Pasiulymas butu toks, paimti pvz rusiskas kapeikas, dedam i 1litra vandens 1 stalini sauksta druskos, merkiam ir ziurim kada ji nusivalys jai tavo adapteris pvz yra 5v. Ir ateicia zinai laika, Jai adapateris bus 10v tuo paciu druskos ir vandens santykiu moneta nusivalys 2x greciau ;) Nepamirstant jai monetos diametras 2cm, ji pajungta prie pliuso, iki elektrodo ne maziau kaip 8cm atstumas, velgi didinant atstuma srove mazes ir procesas ilges, mazianant srove dides ir procesas greites. Tolygiam valymui pilnai pakanka diametrasX4 atstumo tarp monetos ir minusinio elektrodo.

Beja dabartinius pinigus rekia valyti chemiskai nes jie elektrolize nenusivalys kokybiskai vien del to jog tai yra metalu lydiniai, tas galioja parinde gryniems metalams varis/sidabras/auksas.

 

Tikiuosi kad kazkas aiskaus is sitos belvyzgos gavosi nes as ce jau nieko nebesuprantu ;)

Share this post


Link to post
Share on other sites

Jei ne paslaptis, kokio galingumo "trafas" ir koki laikotarpa moneta valesi?

 

naudojamas buvo telefono pakrovėjas, o moneta buvo valoma apie 20minučių :roll: žinau kad per ilgai :)

Share this post


Link to post
Share on other sites

to Susidomėjes: čia praktinių bandymų išvados , ar tik teorija?

proceso metu daugiau ar mažiau valosi visos monetos ar kito daikto pusės

dėl + ir - supainiojimo paveiksliuke - daugybę visokiausių dalykų išvaliau ir vargo nemačiau

jeigu monetą kabinsi ant +, tai nieko nuostabaus, kad iš jos nieko neliks

Share this post


Link to post
Share on other sites

Nebeprisimenu kur ten pas mane + kur - ant blokelio bet zinau kad tikrai nuo valomo objekto turi kilti burbuliukai... issiskiria vandenilis.

Share this post


Link to post
Share on other sites

Valdas: Savo laiku nemazai reiklau turejau su galvanika taigi parasiau viska is praktikos ka zinau. Turejau ir mokytoja kuris siais dalykais siek tiek domejosi.

Share this post


Link to post
Share on other sites

labai keista

bet aš laikysiuos savo nuomonės, pagrįstos nuolatine praktika: valant monetas, jos kabinamos būtent taip, kaip paveiksliuke

Share this post


Link to post
Share on other sites

1. Patogiau tureti transformatoriu su reguliuojamu voltazu. Nedideliems radiniams - monetoms, sagoms ir panasiems - valyti visiskai uztenka 3 - 12 voltu.

2. Itampos dydis ir druskos kiekis priklauso nuo to kaip smarkiai "apauges" radinys. Kuo daugiau apnasu, tuo daugiau druskos reikia.

3. Savaime ir graziai nuvalo prietaisas, kuris vadinasi P.Gudyno restauracijos centras.

4. Efektyviausia yra kombinuoti keleta valymo budu: elektrolize, amoniako tirpala ir mechanini valyma sepeteliu. Taip kompensuojami visu budu trukumai.

5. Sekmes.

  • Like 1

Share this post


Link to post
Share on other sites

Čia jau reikia išsiaiškinti ko norim - sukeitus poliaringumą - elektrodo metalas sėda ant monetos, kitu atveju - moneta atiduoda savo metalą, pagal logiką atiduodant "nušoka" ir nešvarumai, taigi greičiausiai poliaringumas paveiksliuke teisingas ;)

Share this post


Link to post
Share on other sites

Elektronai juda is pliuso i minusa, pagal paveiksliuka elektrodo metalas tirpsta ir seda ant monetos ;) Jai norim kad moneta atidavinetu ir taip valytusi reikia ja jungti pirie pliuso.

Betkuriuo atveju vienas kitas mazas eksperimentas nepakenks.

 

EDIT: Va dar mintis i galva sove (galva nugriuvo ;) ), galima paimti 2 menkavertes vienodas monetas, viena prie pliuso kita prie minuso, ir pasiziureti kuri grieciau ar kokybiskiau nusivalys, drystu speti kad pliusine moneta bus svaresne. Nes jaigu elektrodas (pliusas) yra ne gryno metalo arba tirpale yra nereikalingu mineralu/drusku/metalu ant minusines monetos prades sesti visoks brudas, sita zinau nuo galvanikos praktikos laiku. Neveltui elektrodai buna tik gryno metalo, pvz auksas 999,9 ir pan.

Share this post


Link to post
Share on other sites

Kad ant monetos kažkas sėstų, pirmiausia paviršius turi būti gerai paruoštas, nes reikalingas tiesioginis priėjimas prie metalo - per oksidus (o monetos oksiduotos stipriai) niekas neprilips.

 

Bendrai apie elektrolizės greitį - kuo didesnė srovė, tuo greičiau viskas vyksta ir tuo grubiau. Tarkim lėtai vykdant padengimu - paviršius dengiamas labai grynu metalu, greitai - papuola su nešvarumais. Atvirkščias procesas - išgraužia duobes.

Share this post


Link to post
Share on other sites

Elektronai juda is pliuso i minusa, pagal paveiksliuka elektrodo metalas tirpsta ir seda ant monetos ;) Jai norim kad moneta atidavinetu ir taip valytusi reikia ja jungti pirie pliuso.

Kiek iš mažens atsimenu + traukia, - atiduoda - išvada elektronai juda iš minuso į pliusą,pabandyk automobiliniu pakrovėju su kintančiu amperažu ir akyvaizdus procesas matysis :D

Share this post


Link to post
Share on other sites

Na nezinau su kintama ka ten pamatysi ir kaip pamatyt bet galvanikoje dengiamas objektas (prie kurio traukiamas metalas) visada minusinis ;) O tirpsta ir mazeja visada pliusinis elektrodas ;) Ce ne spejimas o netrumpos praktikos vaisius. Jai zmones sako kad tinka valymui ir priesingas polerumas neturiu pagrindo jais netiketi, bet faktai kas tirpsta ir kas storeja yra tokie kaip parasiau ;)

Share this post


Link to post
Share on other sites

Tai gal dar pasakysi,kad automobilio kėbulas pliusinis,o galvanizacija vyksta monetą tvirtinant prie + ,atidavimas nuo minuso tai yra nuo sidabrinės plokštelės.Aš patvirtinu iš mokyklos laikų kad + traukia, o - tam ir yra minusas kad prie jo nelimpa

Share this post


Link to post
Share on other sites

Valymas pakankamai paprastas: senas telefono pakrovejas,indas su vandeniu ir druska(as i puse litro vandens dedu 3-4 arb.saukstelus druskos),du gnybtai- prie "+" prisegu arbatini sauksteli(galima bent koki gelezini daigta),o prie "-" moneta.Ben kuriuo atveju is monetos turi kilti smulkus burbuliukai. Pakankamai daznai isimu moneta ir sepeteliu nuvalau atsokusi purva. Ir taip kelis kartus,kol moneta nusivalo... Nereiketu palikti monetos be prieziuros,nes elektrolize pasalina ir patinos sluoksni,manau,tai nera gerai(nebent po to moneta vel padengti "dirbtine" patina) :P

Share this post


Link to post
Share on other sites

Kelinti metai dirbu su elektrolize ir galiu uztikint, kad paveiksliukas yra TEISINGAS!!!!!!!!

Susidomejusiam reiketu labiau DOMETIS ir nedezinformuot chebros!

Share this post


Link to post
Share on other sites

Sveiki. Norėčiau užduoti praktišką klausimą. Gal kam pasirodys elementaru, tačiau su elektronika nelabai bendrauju. Norėčiau paklausti dėl elektrolizės aparačiuko gamybos. Kaip, nukirpus tel. pakrovėjo laidus, žinoti, kuriame yra "+", o kuriame "-". Tikriausiai yra koks prietaisas, ar galima nustatyti ir kitais būdais?

Ačiū už atsakymą.

Share this post


Link to post
Share on other sites

Sveiki. Norėčiau užduoti praktišką klausimą. Gal kam pasirodys elementaru, tačiau su elektronika nelabai bendrauju. Norėčiau paklausti dėl elektrolizės aparačiuko gamybos. Kaip, nukirpus tel. pakrovėjo laidus, žinoti, kuriame yra "+", o kuriame "-". Tikriausiai yra koks prietaisas, ar galima nustatyti ir kitais būdais?

Ačiū už atsakymą.

nuo kurio laido kyla burbulai, prie to kabinkite radini. Prie kito - rekomenduoju anglies elektroda.

Share this post


Link to post
Share on other sites

Create an account or sign in to comment

You need to be a member in order to leave a comment

Create an account

Sign up for a new account in our community. It's easy!

Register a new account

Sign in

Already have an account? Sign in here.

Sign In Now
0