Įvairios įdomios nuotraukos
1 1

93 posts in this topic

Recommended Posts

Deje, vietovė nežinoma. Žvelgiant į vaikų margą ir varganą apdarą bei apavą kyla mintis jog tai gali būti karo našlaičiai. Bet gal aš ir klystu.

Gaila. Pritarčiau minčiai, kad karo našlaičiai, bet gal ir karo pabėgėlių vaikai?

Share this post


Link to post
Share on other sites
Metalo detektoriai

Gal kažkas turi daugiau informacijos apie šį 1928 metų neeilinį iviki Lietuvos pasienyje?

 

Labai gera nuotrauka.Svečiai turima omeny elniai?Atrodo kaip dresuoti.

Share this post


Link to post
Share on other sites

Prelatas Julius Maciejauskas 1868-1947 m.

 

6618014m.jpg  6647727m.jpg 8567312m.jpg

 

Julius Maciejauskas pradžios mokyklą baigė Kaune, gimnaziją – RygojeKunigų seminariją – 1891 m. Kaune

18911896 m. J. Maciejauskas dirbo vikaru Ramygalos Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje18961899 m. – Panevėžio Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje18991937 m. – klebonu Švėkšnos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčioje.

Klebono J. Maciejausko rūpesčiu 1905 m. Švėkšnoje buvo pastatyta dabartinė bažnyčia, 1906 m. įkurta parapijos labdaros draugija, 1907 m. – įsteigta lietuviška parapijinė mokykla, 1909 m. atkurta Blaivininkų draugija, 1910 m. pastatyta klebonija, 1918 m. įkurta 30 vietų ligoninė, 1919 m. įsteigta progimnazija, 1928 m. pastatyta „Saulės“ gimnazija, 1930 m. nutiestas plentas į Žagatpurvius1914 m. Inkakliuose įrengtas lurdas1923 m. Inkakliuose prie Lurdo pastatyta ir pašventinta koplyčia. Tiems darbams atlikti prelatas J. Maciejauskas 5 kartus važiavo į JAV rinkti lėšų.

Už nuopelnus Katalikų Bažnyčiai klebonas J. Maciejauskas buvo paskirtas Rietavo dekanato, kuriai priklausė Švėkšnos bažnyčia, dekanu, 1918 m. – Žemaičių vyskupijos garbės kanauninku ir 1927 m. – Telšių vyskupijos kapitulos prelatu.

1937 m. spalio 18 d. prelatas J. Maciejauskas Švėkšnos klebono pareigų atsisakė, 1938 m. spalio 15 d. išvyko į JAV. 1941 m. Los Andžele įkūrė Šv. Kazimiero parapiją.

Edited by raimundas

Share this post


Link to post
Share on other sites

1941 metų gegužės pirmosios minėjimas Kėdainiuose. Gausu sovietinių transporantų, net ant dviračių matosi vėliavytės. Minioje matosi trys milicininkai, daug moksleivių, būrys geležinkeliečių...

 

6806156m.jpg   6804108m.jpg

  • Like 1

Share this post


Link to post
Share on other sites

Tu metu diversine brigada, jie zinojo kad atsiras zmones su pypsinciais sautuvais, ir jiems buvo liepta uzkasti tam tikrus objektus skirtingose vietose, tai is tikruju cia ju pasleptus kamstelius ir vinukus kasame dabar... :))))

Share this post


Link to post
Share on other sites

Vabalninko mergaičių žemės ūkio mokykla.

Kol miestelio vyrukai kasė kanalus, merginos mokėsi namų ruošos darbų  :) ...

 

6849106m.jpg

Edited by raimundas

Share this post


Link to post
Share on other sites

Neturiu jau sio zenkliuko. Gal kolega Benderis ikels. Merginos viduryje turi po skauciu seserijos zenkliuka ''Budek''. Vienas pirmuju skautu zenkliuku.

Share this post


Link to post
Share on other sites

XIX a. carinės Rusijos armijos kareivinių rajone, dabartinio Vilijos parko centre, buvo pastatyta medinė cerkvė Kauno tvirtovės įgulos reikmėms.Tai buvo 109-ojo Volgos pėstininkų pulko Dievo Motinos Globėjos cerkvė, pastatyta 1896 m.Ji buvo kryžiaus formos su pagrindiniu kupolu, apsuptu keturių nedidelių bokštų. Viso statinio tiek išorė, tiek ir vidus buvo papuoštas rusiško stiliaus raižiniais ir dažytas aliejiniais dažais. Turėjo gana masyvų dviejų aukštų ikonostasą su raižiniais, kolonomis ir karnizais, su piešiniais ant paauksuoto fono. Statybas palaimino pats imperatorius Aleksandras III. Atkūrus Nepriklausomybę, apie 1920 m., pertvarkyta į Lietuvos kariuomenės Šančių įgulos karių katalikų bažnyčią, jai suteiktas Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčios vardas.


1919-1920 m. šventoriaus šiaurės rytinėje dalyje buvo palaidoti žuvę ir mirę Lietuvos kariai. 1927 m. karių kapai sutvarkyti, mediniai kryželiai pakeisti betoniniais. 1931 m. pastatytas paminklas „Garbė žuvusiems dėl Tėvynės“ (projekto aut. S.Stanišauskas). 1931 m. lapkričio 2 d. 17 val. prie Šančių Švenčiausiojo Kryžiaus Išaukštinimo Bažnyčios įvyko šio paminklo šventinimas ir gedulingos pamaldos už karių atminimą. Čia buvo palaidota iki 100 karių. Yra žinių, kad dabartinio parkelio teritorijoje ilsisi ir Pirmojo pasaulinio karo aukos.


Prie paminklo kariai duodavo priesaiką. Valstybinių iškilmių proga lankydavosi Prezidentas Antanas Smetona. Paminklas buvo altoriaus pavidalo. Viršuje stovėjo liepsnojanti vaza – amžinosios gyvybės simbolis, priešakinėje pusėje – kryžius su spinduliais ir krucifiksu, po kryžiumi – kardas ir altorius su keturkampe lenta, kurioje įrašyta: „Garbė žuvusiems dėl Tėvynės“. Paminklo apačioje buvo du laiptai. Iš viso paminklo statybai išleista tuo laiku 1568 Lt. 94 ct. Karių kapų tvarkymo komisija dėl lėšų stokos kreipėsi į tuometinį II divizijos vadą plk. (vėliau brigados generolas) Kazį Skučą ir karo technikos viršininką plk. (vėliau brigados generolas) Klemensą Popeliučką, kurie parėmė statybą. Paminklo statybai pagelbėjo atskiri kariuomenės daliniai: 2 pėstininkų pulkas, 3 artilerijos pulkas, II divizijos štabas, pionierių batalionas, ryšių batalionas, autorinktinė. Įgulos eiliniai kareiviai prisidėjo nemokamu darbu.


Po Antrojo pasaulinio karo bažnyčia paversta sandėliu, karių kapai sulyginti su žeme, paminklas nugriautas. 1950 m. po įvykusio gaisro nugriauta ir pati bažnyčia.


8532562m.jpg8579669m.jpg8573525m.jpg9790680m.jpg10738006m.jpg


Edited by raimundas
  • Like 3

Share this post


Link to post
Share on other sites

Create an account or sign in to comment

You need to be a member in order to leave a comment

Create an account

Sign up for a new account in our community. It's easy!

Register a new account

Sign in

Already have an account? Sign in here.

Sign In Now
1 1